ponbernis

põnbernis sm. (1) menk. ponui atsidavęs tarnas: Mes tuomet pakviesim darbininkus, kareivius ir valstiečius sukilt prieš tokią valdžią, nuverst tą ponbernių ir imperialistų tarnų valdžią ir paskelbt darbininkų ir valstiečių valdžią rš.